Vasario 1 dieną Tytuvėnų gimnazijos Ig-IVg klasių mokiniams vyko Karjeros ugdymo diena. Ji prasidėjo nuo klasių valandėlių. Nuo devintos valandos gimnazistams, padalintiems į dvi grupes, vyko paskaitos. Su mokiniais susitiko žurnalo „Reitingai“ atstovai žurnalistė bei dėstytoja Jonė Kučinskaitė ir vyriausias leidinio redaktorius, VšĮ „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ direktorius Gintaras Sarafinas. Visa informacija bei jos iliustracijos buvo skirtos paskatinti kuo teisingiau, kryptingiau, motyvuočiau rinktis studijų kryptis, būsimąsias profesijas.

Lektoriai atkreipė dėmesį, kad, esant dabartinei demografinei padėčiai Lietuvoje, didžioji dalis universitetų ir kolegijų tiesiog stengiasi pritraukti kaip galima daugiau studentų, todėl, iš anksto nepasiruošus, neišsistudijavus ne tik patraukliųjų, bet ir dramatiškųjų studijų programų, būsimųjų specialybių pusių, negalima rinktis tik pagal patinkantį studijų programos ar gražiai skambantį specialybės pavadinimą. Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ko mokysis ir ką išmoks būsimasis studentas. Pasaulyje yra apie 45 tūkstančiai, Lietuvoje – apie 23 tūkstančiai profesijų. Bet kuris jaunuolis gali išvardinti nuo 10 iki 40, o tai reiškia, kad daugybės specialybių net nežinome.

Anot lektorių, stovintis prie pasirinkimo kryžkelės pirmiausiai turėtų vadovautis širdimi, kitus 50 pasirinkimo procentų turėtų užimti kitų žmonių patirtys, patarimai, įvairūs kiti motyvai. Pasak J. Kučinskaitės, jau ankstyvoje vaikystėje galima matyti, į kurią sritį – tiksliųjų, humanitarinių, socialinių, tiriamųjų mokslų – vaikas yra linkęs. Reikia tik sukonkretinti, leisti patirti, „pašešėliauti“ – pabūti greta dirbančiojo, ir taps aišku, pavyzdžiui, ar jis nori būti odontologu ar farmacininku. Būtent tokį tiriamąjį darbą su savimi būtina, anot lektorių, atlikti I-II gimnazijos klasėse. Labai svarbu, pasak lektorių, sudėlioti visus pliusus ir minusus prie pasirinkimų „aš noriu“, „aš galiu“ ir „realybė“. Gal ir noriu, ir galiu, bet realybėje gauti tokio darbo nebus galimybių. Išsiaiškinus norus ir siekius, kartais visai gerai pradėti nuo profesinės mokyklos. Jei dizaineris yra ir profesionalus siuvėjas, tai žino, kaip jo darbuotojas turi ir gali susiūti siūlę, joks siuvėjas jam neįteigs, kad ta sudėtinga siūlė neįmanoma.

Lektoriai supažindino su visai liūdnas perspektyvas turinčiomis profesijomis. Tai bankininkai, teisininkai, vadybininkai, žurnalistai, fotografai, TV operatoriai, architektai, istorikai, filosofai, pradinių klasių mokytojai, bibliotekininkai, biurų administratoriai. Pasak lektorių, perspektyvi tendencija – tarpdiscipliniškumas. Jei darbuotojas ne tik puikus lietuvių kalbos specialistas, bet puikiai įvaldęs kompiuterį bei įvairias programas, jei žemės ūkio inžinierius yra ir vadybininkas, tai jiems darbo tikrai atsiras.

Ir Jonė Kučinskaitė, ir Gintaras Sarapinas teigė, kad yra labai daug informacijos, galinčios padėti geriau orientuotis plačiuose pasirinkimo srautuose. Jie pateikė apie 40 tokių šaltinių, tiesiog būtinais nurodydami www.euroguidance.lt, www.mosta.lt, www.skvc.lt.

Po mokinių Karjeros ugdymo dienos vyko abiejų lektorių paskaita mokytojams ir mokinių tėveliams. Čia kalbėta apie tas pačias problemas, tik jau turint omeny, ką gali nuveikti jaunų žmonių karjeros planavimo srityje pedagogai ir tėvai.