Visai greta yra dvi Lietuvos istorinės datos: vasario 16-oji ir kovo 11-oji. Šalyje jos minimos labai įvairiai, kartais pernelyg pompastiškai, kartais labai kukliai. Kukliai, bet šventiškai paminėta Nepriklausomybės atkūrimo diena ir mūsų gimnazijoje.

Į minėjimą aktų salėje rinkosi gimnazistai. Visus nuoširdžiai sveikino gimnazijos direktorė Irma Stankuvienė. Ji sakė, kad vasario 16-oji daugumai yra daugiau istorijos faktas, nes greitai švęsime Lietuvos valstybės 100-metį ir salėje nėra nei vieno, kuris prisimintų tą laikotarpį. Kovo 11-osios įvykiai dar ne tokie tolimi, todėl dažnas mokytojas ar vaikų artimasis gali apie tas dienas papasakoti.

Direktorė apie šias šventes ir jų reikšmę žmogaus gyvenime pasakojo mokiniams, perteikdama su jomis susijusias asmenines emocijas. Gimnazijos vadovė pasakojo, kad, būdama mokine, netyčia dailės pamokoje greta sudėjo tris spalvas: geltoną, žalią ir raudoną. Po pamokos mokytoja teiravosi, kodėl būtent šios spalvos sugulė greta. Tada devintokė, nesuprato, kas yra negerai. Neaišku buvo ir tai, kodėl visada šneki močiutė nieko nepasakojo apie senelio šeimą. Tėtis vakarais klausydavosi „Amerikos balso“ ir paauglė nesuprato, kodėl laidą dažnai nutraukia trukdžiai bei čirškimas.

Kai atėjo 1988-ieji ir Irma tapo studente, kai aktyviai ėmė reikštis Sąjūdis, paaiškėjo daugybė iki tol nesuprastų dalykų: minėtos spalvos – Lietuvos trispalvė, močiutė vaikams, norėdama juos apsaugoti, nepasakojo apie tuos, kurie buvo ištremti, o „Amerikos balsas“ pateikdavo kitokią tiesą apie tarybinę Lietuvą.

Taigi, atskleisdama savo pozityvias emocijas, susijusias su Lietuvai svarbiomis datomis, direktorė mokiniams atvertė ir Lietuvos istorijos puslapius, perteikė savo džiaugsmą, susijusį su galimybe gyventi laisvoje šalyje, laisvai reikšti savo mintis. Irma Stankuvienė paaiškino ir tą faktą, kodėl po metų, sausio 13-osios įvykių metu, didžioji dalis šalies gyventojų žinojo, kur eiti ir ką daryti, kad kovo 11-osios džiugesys būtų išsaugotas, kad Lietuva liktų laisva ir nepriklausoma.

Baigdama direktorė kreipėsi į gimnazistus, linkėdama, kad jiems netektų patirti persekiojimo, priespaudos, kad svarbios vertybės – meilė Lietuvai, žodžio laisvė, nepriklausomybė – lydėtų juos visur, kur jie bebūtų.

Po šventinės kalbos maironiečiai, Meno skyriaus mokiniai bei kultūros centro kolektyvai parodė meninę programą, skirtą Lietuvai.