Jau ketvirtą kartą Tytuvėnų miesto bibliotekoje vyko adventinis renginys. Šią popietę, pavadintą „Mūs gyvybė iš tėviškės duonos“, organizavo bibliotekininkė Zita Deikutė, Sveiko gyvenimo klubas ir jo vadovė Nijolė Guntaitė. Dalyvavo Igb klasės gimnazistės su technologijų mokytoja Vida Mozeriene.

„Retai pas mus kvepėdavo ragaišis, Retai nuo pečiaus dvelkė šiluma. Todėl, kai duoną, būdavo, užmaišius Į pečių malkas kraudavo mama, - mus, mažus, klupdydavo ant lovos. Duonelė, ji sakydavo, šventa! Ne veltui, pirmą kepalą pašovus, Žegnodavo ji drebančia ranka.“ Šiomis Justino Marcinkevičiaus eilėmis išsamų pasakojimą apie duoną pradėjo Tytuvėnų šviesuolė Emilija Rudzevičienė. Ji išsamiai supažindino su visa ilgus amžius pagrindinio mūsų krašto valgio gimimo istorija, pradedant sėja ir baigiant įvairiomis apeigomis su jau iškepta duona. Pasak Emilijos, yra apie 180 duonos rūšių. Yra daug legendų, papročių bei prietarų, kurie lydi visą duonos gamybos procesą, reikia ir tam skirtų įrankių bei įnagių. Daugeliui išeivių duonos kvapas primena gimtąjį kraštą. Be duonos neapseina nei vienas svarbesnis žmogaus gyvenimo įvykis. Ji ir krikštynose, ir vestuvėse, ir laidotuvėse, ir ant Kūčių stalo...

Plačiai papasakota apie mūsų duoną, tad gimnazistės ne tik pasikartojo, bet ir sužinojo naujų dalykų iš pagrindinio patiekalo praeities.